Paskolos kainą sudaro palūkanos ir papildomi mokesčiai, kuriuos reikia sumokėti už skolinimąsi. Priklausomai nuo sutarties, tai gali būti sutarties sudarymo, kredito administravimo, privalomų papildomų paslaugų ar kitos išlaidos. Todėl vien metinė palūkanų norma neatskleidžia visos kainos. Vertinant pasiūlymą svarbu palyginti bendros vartojimo kredito kainos metinę normą (BVKKMN) arba bendros kredito kainos metinę normą (BKKMN) ir bendrą kredito gavėjo mokamą sumą.
Kokios išlaidos sudaro paskolos kainą?
Konkrečios paskolos išlaidos priklauso nuo kredito sutarties sąlygų ir kredito davėjo taikomos kainodaros. Pagrindinės jų grupės yra palūkanos, sutarties sudarymo bei administravimo mokesčiai ir kitos su kredito suteikimu susijusios privalomos išlaidos.
Palūkanos
Paskolos palūkanos – tai mokestis kreditoriui už naudojimąsi pasiskolintais pinigais. Metinė palūkanų norma parodo, kokio dydžio palūkanos skaičiuojamos per metus, tačiau faktinė jų suma priklauso ir nuo paskolos dydžio, grąžinimo termino bei įmokų grafiko.
Įprastai palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžinto kredito likučio. Todėl, palaipsniui grąžinant paskolą, palūkanų suma mažėja, jeigu palūkanų norma nesikeičia.
Fiksuotos palūkanos sutartą laikotarpį nesikeičia, o kintamos palūkanos gali didėti arba mažėti pagal sutartyje nustatytą tvarką. Būsto paskolų kintamoji palūkanų norma dažnai susideda iš kreditoriaus nustatytos maržos ir EURIBOR. Keičiantis EURIBOR, gali keistis ir mėnesio įmoka.
Sutarties sudarymo ir administravimo mokesčiai
Sutarties sudarymo mokestis paprastai yra vienkartinė suma, mokama sudarant kredito sutartį. Ji gali būti nustatoma kaip konkreti suma arba procentas nuo suteikiamo kredito.
Kredito administravimo mokestis gali būti taikomas periodiškai, pavyzdžiui, kiekvieną mėnesį. Net ir nedidelis mėnesinis mokestis per ilgesnį laikotarpį gali sudaryti reikšmingą bendros paskolos kainos dalį.
Kai kuriais atvejais taikomi ir kiti privalomi komisiniai ar mokėjimo sąskaitos mokesčiai. Vieni kreditoriai dalį išlaidų įtraukia į palūkanas, kiti jas nurodo atskirai, todėl vien palūkanų normų palyginimas gali klaidinti.
Kitos su paskola susijusios išlaidos
Papildomų išlaidų gali atsirasti, jeigu kredito suteikimui arba konkrečioms jo sąlygoms būtinos kitos paslaugos, pavyzdžiui, draudimas.
Būsto paskolos atveju gali tekti mokėti už nekilnojamojo turto vertinimą, įkeičiamo turto draudimą, įkeitimo įforminimą ar susijusias paslaugas. Plačiau šios išlaidos aptariamos puslapyje Lietuvos banko informacija apie būsto paskolas.
Ne visos šios paslaugos kiekvienu atveju yra privalomos. Be to, ne visos faktiškai patiriamos išlaidos įtraukiamos į metinės kredito kainos normos apskaičiavimą. Tai priklauso nuo išlaidų pobūdžio ir taikomų skaičiavimo taisyklių.
Ką parodo BVKKMN, BKKMN ir bendra grąžinama suma?
Vertinant kredito pasiūlymą svarbu atskirti palūkanų normą nuo bendros kredito kainos metinės normos. Vartojimo kreditams vartojamas rodiklis BVKKMN (bendros vartojimo kredito kainos metinė norma), o būsto kreditų pasiūlymuose – BKKMN (bendros kredito kainos metinė norma). Tai metiniai procentiniai rodikliai, skirti įvertinti skolinimosi kainą, įskaitant pagal nustatytas taisykles įtraukiamas išlaidas. Jų reikšmę aiškina ir Lietuvos banko informacija apie vartojimo paskolas.
Metinė palūkanų norma parodo palūkanų dydį, bet neapima visų papildomų mokesčių. Paskola su mažesnėmis palūkanomis nebūtinai kainuos mažiau, jeigu jai taikomi didesni sutarties ar administravimo mokesčiai.
BVKKMN arba BKKMN leidžia palyginti panašių paskolų pasiūlymus, kurių kainodara skiriasi. Tačiau šie rodikliai nėra bendros permokos procentas per visą paskolos laikotarpį. Jie apskaičiuojami atsižvelgiant ir į mokėjimų dydžius bei laiką.
Bendra kredito gavėjo mokama suma – tai pasiskolinta suma kartu su palūkanomis ir kitomis į skaičiavimą įtrauktomis kredito išlaidomis. Pati paskolos pagrindinė suma nėra skolinimosi kainos dalis: ją kredito gavėjas tiesiog grąžina. Bendra vartojimo kredito kaina yra suma, sumokama papildomai už naudojimąsi kreditu.
Net 0 % palūkanų paskola gali kainuoti, jeigu taikomas privalomas sutarties sudarymo ar administravimo mokestis. Tokiu atveju palūkanų nėra, tačiau bendra paskolos kaina nėra lygi nuliui.
Kiek iš tikrųjų kainuoja paskola: skaičiavimo pavyzdys
Tarkime, pasiskolinama 5 000 Eur 24 mėnesiams, taikant fiksuotą 12 % metinę palūkanų normą. Paskola grąžinama anuitetiniu būdu, todėl kiekvieną mėnesį mokama vienodo dydžio kredito įmoka. Papildomai taikomas 100 Eur vienkartinis sutarties mokestis ir 3 Eur mėnesinis administravimo mokestis, mokami atskirai.
Mėnesio kredito įmoka be administravimo mokesčio sudarytų apie 235,37 Eur. Per 24 mėnesius būtų sumokėta apie 649 Eur palūkanų.
Papildomi mokesčiai sudarytų 172 Eur: 100 Eur už sutarties sudarymą ir 72 Eur už administravimą (3 Eur × 24 mėn.). Taigi bendra paskolos kaina būtų apie 821 Eur (649 Eur palūkanų ir 172 Eur mokesčių), o visa mokėtina suma – apie 5 821 Eur.
Šiame pavyzdyje 5 000 Eur yra grąžinama paskolos pagrindinė suma, o 821 Eur – paskolos permoka. Visos sumos suapvalintos, o skaičiavimas yra iliustracinis ir nėra realus kreditoriaus pasiūlymas.
Nuo ko priklauso galutinė paskolos kaina?
Galutinę skolinimosi kainą lemia ne tik taikomi mokesčiai, bet ir paskolos sąlygos bei kredito gavėjo finansinė padėtis.
Paskolos suma. Esant tai pačiai palūkanų normai ir terminui, didesnė pasiskolinta suma paprastai reiškia didesnę eurais mokamų palūkanų sumą.
Grąžinimo terminas. Ilgesnis terminas, nekeičiant kitų sąlygų, paprastai sumažina mėnesio įmoką, tačiau gali padidinti bendrą sumokamų palūkanų ir periodinių mokesčių sumą.
Kreditingumas ir kredito istorija. Kredito davėjas vertina pajamas, turimus įsipareigojimus ir ankstesnį mokėjimų vykdymą. Šie duomenys gali turėti įtakos siūlomai palūkanų normai ir kitoms sąlygoms.
Palūkanų rūšis. Fiksuotos palūkanos suteikia daugiau aiškumo dėl įmokų sutartą laikotarpį, o kintamos palūkanos gali pakeisti faktinę paskolos kainą ateityje.
Šie veiksniai daro įtaką kainos dydžiui, tačiau patys savaime nėra atskiros paskolos kainos sudedamosios dalys.
Kokie mokesčiai gali atsirasti papildomai?
Be iš anksto numatytų kredito išlaidų, sutarties galiojimo metu gali atsirasti papildomų mokėjimų.
Keičiant kredito sutarties sąlygas, pavyzdžiui, grąžinimo grafiką, gali būti taikomas sutarties keitimo mokestis. Grąžinant paskolą anksčiau termino, tam tikrais teisės aktuose ir sutartyje numatytais atvejais gali būti taikoma išankstinio grąžinimo kompensacija.
Vėluojant mokėti įmokas, gali būti skaičiuojami delspinigiai ar taikomos kitos sutartyje numatytos teisėtos pasekmės. Mokesčiai už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą nėra įtraukiami į įprastai apskaičiuojamą BKKMN.
Būsto finansavimo atveju papildomų išlaidų gali atsirasti dėl įkeitimo įforminimo, notaro paslaugų ar registravimo. Ne visos su būsto įsigijimu susijusios išlaidos įtraukiamos į BKKMN, todėl faktinės išlaidos gali būti didesnės, nei rodo vien kredito kainos rodikliai.
Kaip palyginti skirtingų paskolų kainas?
Norint objektyviai palyginti paskolų pasiūlymus, reikėtų vertinti vienodos sumos ir vienodo grąžinimo termino kreditus, taikant palyginamas įmokų mokėjimo sąlygas.
Pirmiausia svarbu palyginti BVKKMN arba BKKMN ir bendrą kredito gavėjo mokamą sumą. Tuomet patikrinti, kokie privalomi mokesčiai įtraukti į skaičiavimą ir kokias papildomas išlaidas tektų padengti atskirai.
Taip pat būtina įvertinti, ar palūkanos gali keistis, kokiomis sąlygomis leidžiama grąžinti paskolą anksčiau ir kokie mokesčiai galėtų būti taikomi keičiant sutartį. Jei pasiūlymai grindžiami kintamomis palūkanomis, juose nurodyta bendra mokama suma remiasi konkrečiomis skaičiavimo prielaidomis ir ateityje gali pasikeisti.
Mažesnė mėnesio įmoka ar mažesnė reklamuojama palūkanų norma savaime negarantuoja mažesnės visos paskolos kainos. Tik palyginus palūkanas, privalomus mokesčius, bendrą mokamą sumą ir sutarties sąlygas galima pagrįstai įvertinti, kuris pasiūlymas finansiškai palankesnis.
